mylaširdingas

×mylaširdìngas, -a adj. (1) J, milaširdìngas (1) Gs žr. mielaširdingas: Mažai milaširdìngų žmonių ant svieto Dkš. Paskiaus atsirado mylaširdingi žmonys, katrie kaip įmanydamys juos šelpė M.Valanč. mylaširdìngai adv.: Apreiškė mums kelius savo ..., mylaširdingai darydams, visur gailesį rodydams Mž353. Nemylaširdingai SD177.